kėblinti

kėblinti
kė̃blinti vksm. Kė̃blina vil̃kdamas kójas.

.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • keblinti — kẽblinti vksm. Vi̇̀ską kẽblino jõ neapsisprendi̇̀mas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kėblinti — kė̃blinti ( yti), ina, ino intr. 1. Š, Kos45, BŽ42, K.Būg, Gmž, Kv, Slnt eiti, važiuoti, joti palengva ar negražiai, vilktis, keverzoti: Senis sustyręs kė̃blina išžargomis kojomis vos gyvas J. Su liodinge, su sunkiu vežimu kė̃blina brolis J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • keblinti — kẽblinti, ina, ino tr. daryti keblų, painioti, sunkinti: Blogą mano padėtį dar vienas dalykas kẽblina Lnkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkėblinti — apkė̃blinti intr. negražiai, nevikriai apeiti: Koks ten vaikščiojimas: ledva ne ledva apkėblina apie gryčią Srv. Šiandien tu daug apkė̃blinai Kal. kėblinti; apkėblinti; atkėblinti; dakėblinti; įkėblinti; iškėblinti; nukėblinti; pak …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkėblinti — atkė̃blinti intr. negražiai, palengva, nevikriai ateiti, atsivilkti: Atkė̃blinau šiaip teip ir aš, lazda pasispirdamas Ds. Teip da ana pati atkė̃blina Ut. Ko tas senis atkėblino? Vlkv. Ar ir tu čia atkė̃blini? Kp. kėblinti; apkėblinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aušrinti — aũšrinti, ina, ino intr. 1. Dr palengva eiti, kėblinti. 2. ms. ^ Aušra aũšrino, visus raktus surakino, mėnuo matė, nepasakė, saulė užtekėjo, visus raktus susirinko (rasa) TŽV575. aušrinti; ataušrinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • briūčkinti — briū̃čkinti, ina, ino intr. nerangiai eiti, kėblinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dakėblinti — ×dakė̃blinti (hibr.) intr. pamažu nueiti iki kur: Jau tik tik lig susiedo dakė̃blina – jau nogniai nebstiprus y[ra] Kv. kėblinti; apkėblinti; atkėblinti; dakėblinti; įkėblinti; iškėblinti; nukėblinti; pakėblinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dozinti — dõzinti, ina, ino intr. nerangiai eiti, kėblinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dulbinti — dul̃binti, ina, ino intr. eiti sunkiai, iš lėto, kėblinti, dūlinti: Kur dul̃bini, nosį nunėręs? Rdm. Dulbinu, akis nuleidęs Bru. Dul̃bina jis pro šalį, galvą nunarinęs, būk nematąs Šln. | Dul̃binau dul̃binau apie šieną, neturėjau kada nei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”